Vienas iš svarbiausių valstybės prioritetų yra švietimo sritis. Tai, be abejo, ypač aktualu mūsų tėveliams, kurie augina savo atžalas ir leidžia jas į mokyklą. Nesigilinant į konkrečią situaciją Jūsų mokykloje, kurioje yra labai daug gėrio, nukreipsiu žvilgsnį į bendrą švietimo situaciją Lietuvos valstybėje. Tam reikia specialių edukologijos žinių ir supratimo. Dabartinio švietimo priešistorė yra ne pati gražiausia, nes mūsų šalis beveik 50 metų išbuvo Sovietų Sąjungos švietimo sistemoje kaip integrali jos dalis. Krikščioniškas žodis, auklėjimas kristocentriška dvasia buvo stipriai užspaustas ir nustumtas vien į privačią sritį, o ateizmo kultūra buvo beatodairiškai diegiama. 

     Prieš kalbant apie šiandieninę geopolitinę situaciją, visų pirma pakalbėkime apie Lietuvos piliečio tapatybę. Apie mūsų tapatybės išsaugojimo svarbą kalbėjo ir Lietuvą 2018 m. aplankęs popiežius Pranciškus. Šalia mūsų tautiškumo, senos indoeuropietiškos lietuvių kalbos ir vienos Lietuvos Respublikos pilietybės turime ir dar vieną, bene svarbiausią lietuvių tautos bruožą - katalikiškumą.

     Socialinis Bažnyčios mokymas apima tiesas, kurias Bažnyčia nuolat papildo aiškindama istorinius įvykius Jėzaus Kristaus viso apreikšto žodžio šviesoje, padedama Šventosios Dvasios.163 Tas mokymas geros valios žmonėms tampa juo priimtinesnis, juo gražiau elgiasi jo įkvėpti tikintieji.

     Astravo atominė elektrinė (Astravo AE, oficialiai Baltarusijos AE, brus. Беларуская АЭС, rus. Белорусская АЭС) – statoma 2 blokų (2400 megavatų) branduolinė jėgainė Baltarusijoje. Atominė elektrinė su rusiškais reaktoriais AES-2006 statomi Baltarusijos lietuvių etninių žemių centre - Gervėčių krašte, netoli Mikailiškių (Šulninkų kaime), Astravo rajone, 20 km iki Lietuvos sienos.

    Pamąstykime apie individo ir bendruomenės santykį fizikos mokslo akimis. Kalbant argumentuotai apie mūsų tautą, valstybę, žmones, politiką, trokštamą gerą gyvenimą pradėsiu tokiu palyginimu: Turime gėlę, pamerktą vazoje ir akmenėlį. Kuo šie materialaus fizikinio pasaulio objektai fizikos mokslo požiūriu panašūs ir kuo skiriasi? Atominiu lygmeniu tarp šių dviejų fizikinių objektų – gėlės ir akmenėlio esminių skirtumų nėra, nes jie sudaryti iš tų pačių elementų - atomų. Panašiai, taip, kaip ir pasaulyje žmonės kaip individai yra tokie patys, nors dvasine prasme jie yra skirtingi kaip asmenys. Tačiau jei pažvelgsime per mikroskopą į gėlės ir akmenėlio makromolekulinę struktūrą, tai pamatysime didelius skirtumus tarp jų savo akimis: Gėlės makromolekulinė struktūra yra nepalyginamai labiau struktūrizuota, organizuota, nei akmens. Tik dėl to ir yra šie skirtingi išoriniai skirtumai tarp gėlės ir akmenėlio. Tai kūno struktūros organizuotumo rezultatas. Dar daugiau fizikinės tvarkos makromolekuliniame lygmenyje rasime, jei pažvelgsime į gyvą organizmą, pavyzdžiui, drugelį. Panašiai yra skirtumai ir tarp tautų bei valstybių: vienos savo civilizacija "žydi kaip gėlės", "skraido kaip drugeliai", kitos, deja, yra pilkos ir vargsta. Taigi, gyvybės makromolekulinė struktūra yra labiau organizuota, susijusi, lyg kokia žmonių bendruomenė ir, priešingai, akmenėlio ar dulkės vieningos makromolekulinės struktūros veik nėra, nes ji pabirusi, neorganizuota, pasyvi, suskaldyta į atskiras individualias daleles. Negyvas organizmas pagal visuotinį entropijos dėsnį dūlėja, nyksta, pūva, tačiau gyvas priešingai - auga, tobulėja, vystosi. Lygiai taip ir su valstybe bei jos žmonėmis.

     Kalbant apie ES ateitį, labai svarbu aptarti ES bendrijoje besivystantį valdymo modelį. Neturėtume pamiršti, kad ES bendrija formavosi ant krikščioniškų pagrindų, kurių principai buvo ir dabar lieka subsidiarumas bei solidarumas. Kokie tai valdymo principai yra subsidiarumas ir solidarumas? 

Autorius ROBERTAS GRIGAS, kunigas

     Deja, tenka viešai kalbėti apie šią blogybę, panašiai kaip ir apie patyčias, kurios Lietuvoje gan plačiai paplitusios ir, deja, klesti įvairiose pasaulietinėse bendruomenėse, ne paslaptis, ir mūsų mokslo, ugdymo ar net valdžios institucijose. Kaip jis veikia?

Karantino metu kasdien 20:00 val. drauge su savo šeimomis melstis Šv. Juozapo malda, kuria nuo amžių tikintieji kreipdavosi į šv. Juozapą – Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose. Tai bus mūsų maldos tiltas, jungiantis mus su Viešpačiu ir vienus su kitais. Jis primins mums meilingą šv. Juozapo užtarimu siunčiamą pagalbą! Šiuo metu Lietuvoje skambės bažnyčių varpai.