Europos Sąjunga (ES) kaip bendrija pagal savo prigimtį, jei pažiūrėsime ES bendrijos susikūrimo principus, kūrėjų valią, turėtų būti laisva suverenių Europos šalių sąjunga. Tai solidari sąjunga, neatsisakanti kiekvienos unikalios šalies suvereniteto ir kultūros.
ES bendrijos nuostatose viena pagrindinių principų užima subsidiarumo principas, reiškiantis, kad kiekviena bendrijos šalis visus valdymo, politinius, kitus valstybėje kylančius klausimus pradeda spręsti ne centralizuotai, bet nuo žemiausios valdymo grandies, pradedant nuo savivaldos iki aukščiausios tos šalies valdžios institucijų. Egzistuojant gyvai savarankiškų Europos šalių bendruomenei užsimezga ir tikras bendradarbiavimas bei solidarumas, o ne nuleistas iš „viršaus“. Toks kelias ES sudarančioms suverenioms valstybėms ir jų piliečiams yra naudingesnis, o Europos šalių bendrijai sudaro sąlygas išlikti stabiliai ir atveria galimybes toliau plėstis. Čia centralizuota Strasbūro (Briuselio) valdžios galia yra ribota ir reikalingos tik ten, kur reikia visai bendrijai solidarizuotis: Pavyzdžiui, pagalbai atskiroms į krizę patekusioms ES bendrijos šalims bei vykdyti bendrai ES politikai, kuri saugoja visų šių Europos šalių bendrus interesus, neapribojant jų suvereniteto. Todėl visapusiškam bendradarbiavimui sakome - taip, tačiau juridinei centralizuotai ES šalių priklausomybei - ne.