Viešpats kalbėjo Mozei: „Prabilk į visą izraelitų bendruomenę ir jiems pasakyk: 'Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas. Nenešiok širdyje neapykantos broliui. Viešai pabark giminietį, tada tu dėl jo neturėsi nuodėmės. Nekeršyk savo tautiečiams ir nejausk jiems pagiežos. Mylėk savo artimą kaip save patį. Aš esu Viešpats: laikykitės mano nustatymų'“. (Kun 19, 1–2. 17–19a).
Šv. Kazimieras - Lietuvos globėjas
Europos Sąjunga (ES) kaip bendrija pagal savo prigimtį, jei pažiūrėsime ES bendrijos susikūrimo principus, kūrėjų valią, turėtų būti laisva suverenių Europos šalių sąjunga. Tai solidari sąjunga, neatsisakanti kiekvienos unikalios šalies suvereniteto ir kultūros.
ES bendrijos nuostatose viena pagrindinių principų užima subsidiarumo principas, reiškiantis, kad kiekviena bendrijos šalis visus valdymo, politinius, kitus valstybėje kylančius klausimus pradeda spręsti ne centralizuotai, bet nuo žemiausios valdymo grandies, pradedant nuo savivaldos iki aukščiausios tos šalies valdžios institucijų. Egzistuojant gyvai savarankiškų Europos šalių bendruomenei užsimezga ir tikras bendradarbiavimas bei solidarumas, o ne nuleistas iš „viršaus“. Toks kelias ES sudarančioms suverenioms valstybėms ir jų piliečiams yra naudingesnis, o Europos šalių bendrijai sudaro sąlygas išlikti stabiliai ir atveria galimybes toliau plėstis. Čia centralizuota Strasbūro (Briuselio) valdžios galia yra ribota ir reikalingos tik ten, kur reikia visai bendrijai solidarizuotis: Pavyzdžiui, pagalbai atskiroms į krizę patekusioms ES bendrijos šalims bei vykdyti bendrai ES politikai, kuri saugoja visų šių Europos šalių bendrus interesus, neapribojant jų suvereniteto. Todėl visapusiškam bendradarbiavimui sakome - taip, tačiau juridinei centralizuotai ES šalių priklausomybei - ne.
Prieš kalbant apie šiandieninę geopolitinę situaciją, visų pirma pakalbėkime apie Lietuvos piliečio tapatybę. Apie mūsų tapatybės išsaugojimo svarbą kalbėjo ir Lietuvą 2018 m. aplankęs popiežius Pranciškus. Šalia mūsų tautiškumo, senos indoeuropietiškos lietuvių kalbos ir vienos Lietuvos Respublikos pilietybės turime ir dar vieną, bene svarbiausią lietuvių tautos bruožą - katalikiškumą.
Biblija, Pr, 25 sk.: Kartą Jokūbui verdant sriubą, Ezavas parėjo iš laukų. Jis buvo labai išalkęs. Ezavas tarė Jokūbui: „Labai prašau duoti man pasrėbti to raudono viralo, nes esu baisiai išalkęs!“ (Todėl Ezavas buvo vadinamas Edomu). „Pirmiau parduok man savo pirmagimystę“, atsakė Jokūbas. Ezavas tarė: „Esu prie mirties, kam man ta pirmagimystė?“ Bet Jokūbas užsispyrė: „Pirmiau turi man prisiekti.“ Tada jis prisiekė ir pardavė savo pirmagimystę Jokūbui. Tuomet Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių sriubos. Jis pavalgė, atsigėrė, pakilo ir nuėjo sau. Tiek Ezavui terūpėjo jo pirmagimystė...
Pamąstykime apie individo ir bendruomenės santykį fizikos mokslo akimis. Kalbant argumentuotai apie mūsų tautą, valstybę, žmones, politiką, trokštamą gerą gyvenimą pradėsiu tokiu palyginimu: Turime gėlę, pamerktą vazoje ir akmenėlį. Kuo šie materialaus fizikinio pasaulio objektai fizikos mokslo požiūriu panašūs ir kuo skiriasi? Atominiu lygmeniu tarp šių dviejų fizikinių objektų – gėlės ir akmenėlio esminių skirtumų nėra, nes jie sudaryti iš tų pačių elementų - atomų. Panašiai, taip, kaip ir pasaulyje žmonės kaip individai yra tokie patys, nors dvasine prasme jie yra skirtingi kaip asmenys. Tačiau jei pažvelgsime per mikroskopą į gėlės ir akmenėlio makromolekulinę struktūrą, tai pamatysime didelius skirtumus tarp jų savo akimis: Gėlės makromolekulinė struktūra yra nepalyginamai labiau struktūrizuota, organizuota, nei akmens. Tik dėl to ir yra šie skirtingi išoriniai skirtumai tarp gėlės ir akmenėlio. Tai kūno struktūros organizuotumo rezultatas. Dar daugiau fizikinės tvarkos makromolekuliniame lygmenyje rasime, jei pažvelgsime į gyvą organizmą, pavyzdžiui, drugelį. Panašiai yra skirtumai ir tarp tautų bei valstybių: vienos savo civilizacija "žydi kaip gėlės", "skraido kaip drugeliai", kitos, deja, yra pilkos ir vargsta. Taigi, gyvybės makromolekulinė struktūra yra labiau organizuota, susijusi, lyg kokia žmonių bendruomenė ir, priešingai, akmenėlio ar dulkės vieningos makromolekulinės struktūros veik nėra, nes ji pabirusi, neorganizuota, pasyvi, suskaldyta į atskiras individualias daleles. Negyvas organizmas pagal visuotinį entropijos dėsnį dūlėja, nyksta, pūva, tačiau gyvas priešingai - auga, tobulėja, vystosi. Lygiai taip ir su valstybe bei jos žmonėmis.
Savaitės pokalbis su Vygantu Malinausku.
