Kalbant apie ES ateitį, labai svarbu aptarti ES bendrijoje besivystantį valdymo modelį. Neturėtume pamiršti, kad ES bendrija formavosi ant krikščioniškų pagrindų, kurių principai buvo ir dabar lieka subsidiarumas bei solidarumas. Kokie tai valdymo principai yra subsidiarumas ir solidarumas? 

     ES bendrijos nuostatose, kuriais remiasi šalių ir ES bendrijos sutartis, vieną svarbiausių valdymo modelio pozicijų sudaro subsidiarumo principas. Jis reiškia, kad kiekviena bendrijos šalis visus valdymo, politinius, kitus valstybėje kylančius klausimus pradeda spręsti ne centralizuotai, bet nuo žemiausios valdymo grandies, pradedant nuo mažiausios bendruomenės, savivaldos iki aukščiausių suverenios šalies valdžios institucijų ir baigiant aukščiausiomis ES institucijomis. Tokiu būdu ES bendrijos šalys išlieka suverenios ir spręsdamos klausimus bendrai - solidarios. Čia ES bendrijos hierarchija reikalinga, tačiau ji tarnauja žemesnio lygio bendruomenėms, ne pati sau, kitaip aukščiausios ES valdžios institucijose formuotųsi biurokratiška centrinė valdžia. Todėl ES bendrija nėra federacija, nes ES bendrijos sutartyje centralizuotos Strasbūro galios kištis į valstybių suverenitetą yra gan ribotos. ES bendrijai aukščiausioji hierarchijos valdžia reikalinga tik bendrai ES bendrijos politikai, kuri gerbtų ir saugotų konkrečių bendrijos šalių interesus, netrukdytų jų savarankiškumui, suverenitetui, įvertinant ES šalių įvairovę. Tai suponuoja krikščioniškos vertybės, kuriomis rėmėsi ES bendrijos kūrėjai Šumanas ir kt., nes krikščionybė skelbia laisvą tautų bendriją ir jų savitos kultūros klestėjimą. Popiežius Pranciškus Asyžiuje įvairių pasaulio religijų atstovų susitikime „Už taiką" meldėsi šiais žodžiais: „teprasideda nauji laikai, kuriais globalizuotas pasaulis būtų tautų šeima.“ Tai už Europos suverenių tautų šeimą pasakantys popiežiaus žodžiai. Dievas sukūrė pasaulį kaip tautų šeimą. Šią popiežiaus įžvalgą privalu pritaikyti krikščionims demokratams, aiškinant ES modelį ir taikaus sugyvenimo principus, kurių pagrindu buvo sukurta ES kaip atsakingų šeimininkų už savo žemę tautų bendruomenė. Kiekvienos suverenios ES šalies piliečiai tokiu būdu jaučia atsakomybę už savo šalį, nes Dievas, sukūręs pasaulį, skiria atsakomybę žmogui. Krikščioniškas atsakingumas - kurti žemėje brolystės ir seserystės visuomenę - prasideda nuo savo šeimos, tada - artimiausios bažnytinės ar pasaulietinės bendruomenės, pagaliau - suverenios šalies pilietinės visuomenės. Kitaip šis siekis taptų utopija. Vadovaudamiesi šiuo principu, ES bendrijos šalių piliečiai kviečiami kartu solidariai ir aktyviai veikti, padėti vieni kitiems ir tokiu būdu kartu dalyvauti bendruose pasaulio reikaluose. Kaip matome, subsidiarumo principas žmonėms leidžia laisvai veikti nuo mažiausių visuomenės ląstelių, pradedant kurti pirmiausia savo gyvenamoje konkrečioje vietoje, aplinkoje o ne abstrakčiai ES ar pasaulyje, nes mes nesame viso pasaulio ar ES piliečiai ir už tai tiesiogiai neatsakome. Tačiau mums veikiant konkrečiai savo srityje, savo gyvenamojoje vietoje, savo Tėvynėje, galima sukurti gražius bendrus kūrybos, darbo rezultatus visoje Bendrijoje. Taigi jei ES suverenai yra stiprūs, atsakingi, stipri išliks ir visa ES bendrija pasaulyje. Kaip svarbi mūsų šeimininkiška veikla savo šeimoje, savo bendruomenėje, savo šalyje, ES bendrijoje, taip tokia veikla tampa svarbi ir visam pasauliui! Ir priešingai, centralizuota valdžia, kuri remiasi globalizmu, kosmopolitizmu, jos noru valdyti žmones ir tautas, susiaurinant ar net atimant suverenias tautų teises, griauna šiuos krikščioniškus principus ir kuria globalų monstrą, panašų į tą, kokį jau turėjome gyvendami Sovietų Sąjungoje ir neturėdami savo šalies suvereniteto. Tai neišvengiamai veda prie biurokratinės valdžios tironijos visoms ES bendrijos tautoms. Ar galime mes, krikščionys, tokiai idėjai pritarti? Todėl visapusiškam bendradarbiavimui tariame - taip, tačiau bet kokiai juridinei priklausomybei - ne. ES bendrijos šalių laisvam bendradarbiavimui užtikrinti neturėtų būti priimami viršnacionaliniai ES bendrijos įstatymai.

Vilnius, 2019 m.