Krikščioniškosios ‡ Lietuvos vizija

Bendros istorijos išugdyta krikščioniška moralė saugo Europos Sąjungą. Kokie pavojai tyko šiandien?

     1990 m. kovo 11 d. Lietuva kaip šalis atgavo savo Nepriklausomybę, išėjusi iš 1940 m. prievarta inkorporuotos respublikos į SSSR sudėtį ir vadintos LTSR respublika. 1991 m. sausio 13 d. pergalė ir 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Lietuvos Konstitucija faktiškai ir teisiškai įtvirtino mūsų tautos valstybingumą ir jos suverenitetą savo žemėse. 2004 metų gegužės 1 dieną, solidariai delegavusi dalį savo suvereniteto pagal Sutartį, Lietuvos Respublika tapo visateise Europos Sąjungos nare.

Į XVIII a. istorinius įvykius Abiejų Tautų Respublikoje pažiūrėkime Lietuvos piliečio patrioto akimis

     Dievas ketvirtuoju įsakymu: „Gerbk savo tėvus“, įsako gerbti ir mylėti savo tėvus ir visus geradarius. Taigi šis įsakymas siejasi ir su mūsų protėviais, tauta, istorija. Nepažinęs jų, negalėsi pamilti jų už visa gera, ką padarė, o už jų klaidas - prisiimti atsakomybę. Ar esame orūs, nuoseklūs istorinei tiesai, ar esame lojalūs savo kraštui Lietuvai? Taip, mes stengiamės labiau pažinti savo Tėvynę Lietuvą ir savo tautos istoriją, tradicijas, kultūrą. Mūsų pažinimui labai svarbią įtaką daro tai, kokios pozicijos vienu ar kitu klausimu laikosi šių dienų istorikai. Pavyzdžiui, atradus naują istorinį faktą, gali visiškai pasikeisti suvokimo situacija, aprašymai, interpretacijos. Tiesą reikia sakyti ir priimti tokią, kokia ji yra. Istorijos srityje tai ypatingai svarbu, nors gali būti ir labai sudėtinga. Žinau, kad kai kurios šalys investuoja į istoriją, tyrinėjimui skiria labai didelius pinigus. Manoma, kad tai labai sustiprina tą šalį. Tai tiesa. Kadangi Lenkija yra mūsų strateginis partneris, labai svarbu turėti savo patriotinę poziciją, naudingą savo Tėvynei Lietuvai ir Jos piliečiams, tad šį sykį siūlome pamąstyti apie Abiejų Tautų Respubliką ir Jos istoriją, kada mes ilgus šimtmečius keliavome kartu.