Lietuva 1990 m. kovo 11 d. aktu ir 1991 m. sausio 13 d. taikia pergale iškovojo laisvę nuo Sovietų Sąjungos ir įgavo suverenitetą, valstybingumą. Lietuvos valstybingumo atstatymas buvo to meto žmonių pagrindinis siekis.
Nebepriešinkime lietuvių ir lenkų tautų mūsų valstybės viduje, vartodami „mažumos“ sąvoką. Čia popiežius Pranciškus enciklikoje „Fratelli tutti“ 131 sako, kad „Tiems, kurie yra atvykę anksčiau ir jau įtraukti į socialinę struktūrą, svarbu pritaikyti „pilietybės“ sampratą, kuri „grindžiama teisių bei pareigų lygybe, pagal kurią visi naudojasi teisingumu. Todėl mūsų visuomenėse svarbu įtvirtinti visateisės pilietybės sampratą, atmetant diskriminuojančią mažumų sąvokos vartoseną, kuri kildina izoliacijos ir menkavertiškumo jausmą; tokia vartosena atveria kelią priešiškumui ir nesantarvei, iš kai kurių piliečių atima laimėjimus, palieka juos be religinių ir pilietinių teisių, ir taip jie yra diskriminuojami.“ (popiežiaus citata iš Dokumento apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje, Abu Dabis (2019 02 04).“ Taigi, Lietuvos lenkai, rusai, baltarusiai ar kitų tautinių bendrijų atstovai Lietuvoje nėra kažkokios paniekinamos „tautinės mažumos“, bet visi yra garbingi Lietuvos piliečiai, lygių teisių su lietuviais ir kitų tautų atstovais, gyvenančiais Lietuvoje savo Tėvynėje.
Krikščioniškas supratimas apie seksą
Yra keletas būdų kalbėti apie seksą:
1. Statistinis. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tos šeimos, kurios nesilaiko Bažnyčios mokymo yra silpnos. Po skyrybų, antroji santuoka statistiškai turi žymiai mažiau šansų, kad neiširs, nei pirmoji.
2. Medicininis.
3. Religinis ir etinis būdas.
Kalbėsime paskutiniuoju būdu.
Dr. Nida Vasiliauskaitė apie akibrokštą, kai šv. Kūčių sostinės leftistai pareikalavo pakeisti Dievo žodį: